Apaštalų apaštalės šv. Marijos Magdalietės šventė – proga pasigilinti į moters orumą

Pasak Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacijos sekretoriaus, popiežius Pranciškus Šv. Marijos Magdalietės minėjimui suteikiant šventės rangą atsiliepė į dabartiniame Bažnyčios gyvenimo kontekste keliamą poreikį labiau pasigilinti į moters orumą, naujojo evangelizavimo būtinumą ir Dievo gailestingumo slėpinio didybę.

Iš tikrųjų galima susimąstyti: Marija Magdalietė Naujajame Testamente yra dažniausiai minima moteris. Lygiai keturiolika kartų ji pavadinta vardu, visose Evangelijose, taigi, dažniau negu Marija, Viešpaties motina, arba Marija, Lozoriaus ir Mortos iš Betanijos sesuo, arba „kita“ Marija – Kleopo žmona (Jn 19,25).

Bažnyčios Tėvas Augustinas nurodo ją kaip „apostola apostolorum“, taigi kaip apaštalų apaštalę. Ir graikų ortodoksų Bažnyčios šventųjų kalendoriuje Marija Magdalietė pristatoma kaip „lygi su apaštalais“.

Marija Magdalietė, kilusi iš Magdalos vietovės Galilėjoje, buvo neištekėjusi, gavo iš Jėzaus gausių išgydymo ir išganymo malonių. Ji buvo išlaisvinta iš sunkiausių sielos ir kūno ligų, demonų apsėdimo. Ji prisideda prie Jėzaus sekėjų ir netrukus tampa jo artimiausia drauge.

Kadangi iš Marijos Magdalietės buvo išvarytos septynios piktosios dvasios, vėlesniais šimtmečiais ji visiškai neteisingai sulyginta su didele nusidėjėle, patepusia Jėzų (plg. Lk 7,1 ir t.). Gali būti, kad Marijos Magdalietės ir didžiosios nusidėjėlės sutapatinimas – tolesnės senosios krikščionybės nebiblinių komentarų klaidos, tokiu būdu čia du atskiri įvykiai ir du vienodi vardai buvo klaidingai sujungti „didžiosios nusidėjėlės Marijos Magdalietės“ asmeny.

Garbingas „apostola apostolorum“ vardas atsiranda iš nuostabos ir pripažinimo, kad ta moteris – o ne Petras – buvo taip pagerbta, kad pirmoji susitiko prisikėlusį Jėzų Kristų ir buvo pirmoji prisikėlimo liudytoja, o tai reiškia, dar ir „tapo apaštale“. (Vatican News)