Savaitės Lietuvoje apžvalga (birželio 9)
Kastantas Lukėnas – Kaunas
Telšių vyskupijos dangiškojo Globėjo šv. Justino dieną vyskupas Kęstutis Kėvalas paskelbė pastoracinį laišką, kviesdamas apmąstyti ypatingą laiką laukiant popiežiaus Pranciškaus apsilankymo. Jis pabrėžia, kad šio apsilankymo tikslas yra ne tik vienkartinis įvykis, bet „naujos evangelizacijos galimybė tikėjimo malonės atnaujinimui“, taip pat siekis „išjudinti galimybes plačiai pastoracinei veiklai“. Ganytojas siūlo šia proga išsikelti ilgalaikį tikslą: gausinti švenčiančiųjų sekmadienio Mišias būrį, kviečiant į jas ypač jaunimą. Jis džiaugiasi iniciatyvomis atnaujinant jaunimo pastoraciją: rekolekcijų dienomis ar išvykos savaitgaliais. Vyskupas ragina toliau plėtoti katechumenato programas, rengiant katechezes taip pat tėvams, kurių vaikai ruošiasi Pirmajai komunijai ar Sutvirtinimui. Parapijos raginamos toliau telkti savanorius, padedančius sužadėtinių poroms rengtis santuokai. Vyskupas pristato taip pat Lietuvos Caritas 2018–2022 m. strategines gaires, kuriose kviečiama stiprinti Caritas tapatybę ir pabrėžiama, kad karitatyvinė tarnystė neatsiejama nuo pačios Bažnyčios prigimties. Vyskupas Kęstutis Kėvalas baigia laišką kvietimu visiems drauge vyskupijos mastu apsvarstyti ir atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus keliamą uždavinį – „misionieriškos pakraipos pastoraciją“ (Evangelii gaudium, 33). Toks naujų evangelizacijos būdų bandymas buvo Telšiuose vykdyta „Palaiminimų sekmadienių“ iniciatyva.
Šiemet Devintinių procesija Kaune ėjo neįprastu keliu: šventiška eisena vyko Santakos parke, kuris mena prieš 25-erius metus buvusį šv. Jono Pauliaus II apsilankymą ir nuteikia būsimam susitikimui su popiežiumi Pranciškumi. Kviesdamas tikinčiuosius pagarbinti Viešpatį procesija, arkivyskupas Lionginas Virbalas sakė: „Tegul šis išėjimas dar kartą primena Kristaus troškimą maitinti mūsų dienų minias ir tepaskatina įsipareigoti „laužyti“ bei dalinti savo tikėjimą ir savo gyvenimą kaip Kristaus meilės ženklą šiam miestui ir visam pasauliui“.
Laikraštyje „XXI amžius“ aprašomos Devintinių iškilmės Lietuvos ir Latvijos pasienio parapijose, kuriomis drauge paminėtas šių valstybių šimtmetis. Devintinių procesija pradėta Latvijoje esančioje Skaistkalnės parapijoje, o perėjus Nemunėlio upės tiltą baigta Lietuvoje, Germaniškio Šv. Magdalenos koplyčioje. Biržų krašto žmonės jau ketvirtus metus tęsia šią ypatingą Devintinių šventimo tradiciją.
Kitame reportaže aprašomi Švč. Trejybės atlaidai Gervėčių parapijoje, kur dalyvavo du vyskupai: iš Vilniaus atvykęs arkivyskupas Gintaras Grušas ir vietos Gardino vyskupas Aleksandras Kaškevičius. Arkivyskupas Gintaras Grušas homilijoje pabrėžė, koks brangus ir savas Gervėčių kraštas Lietuvai. Gervėčių bažnyčioje įamžintas iš šios parapijos kilusių drąsių tikėjimo liudytojų – arkivyskupo Julijono Steponavičiaus ir kun. Broniaus Laurinavičiaus atminimas.
„XXI amžiuje“ taip pat aprašytas Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo apsilankymas Dusetų ir Antalieptės parapijose per Švč. Trejybės iškilmę. Pamoksle Antalieptės tikintiesiems vyskupas citavo dar prieškariu šioje parapijose dirbusio kunigo pastebėjimą apie kritikuotiną čionykštį įprotį: nors žmonės mielai išsiruošia į atlaidus ir didžiąsias šventes, sekmadienių švęsti neįsipareigoja. Dusetose suteikęs Sutvirtinimo sakramentą ganytojas kvietė jaunuolius į Vilniuje vyksiantį susitikimą su popiežium Pranciškum.
Lenkų katalikų informacijos agentūra KAI birželio pradžioje paskelbė įdomių pokalbių su Lietuvos hierarchais apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą į Baltijos šalis. Arkivyskupas Gintaras Grušas, svarstydamas apie popiežiaus Pranciškaus pasirinkimą įžvelgia bendrą Šventojo Tėvo tarnystės kryptį – dėmesį periferijoms, tiek visuomenės, tiek pasaulio atžvilgiu. Jis priminė taip pat kankinystės ekumenizmo temą popiežiaus išryškintą vizito Albanijoje metu. Interviu aptariami vizito programos akcentai, plačiai pristatoma Bažnyčios Lietuvoje padėtis bei lūkesčiai siejami su Šventojo Tėvo vizitu. Tarp kitų klausimų aptardamas dvasinius pašaukimus Vilniaus arkivyskupas pažymi, jog pernai švęsta pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmė turėjo gilų poveikį Lietuvos žmonėms, taip pat jaunimui, pastebėtas ir pašaukimų gausėjimas. Palaimintasis Teofilius taip pat padeda suvokti iš praeities kylančią lietuviškąją tapatybę.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas, lenkų žurnalistų klausiamas, kaip Lietuvoje žmonės priima popiežių Pranciškų, pažymi jo autentiškumą: popiežiaus žodžiai ir gestai yra suprantami ir priimtini taip pat nutolusiems nuo Bažnyčios žmonėms.
Daug dėmesio skiriama numatomam popiežiaus apsilankymui buvusiame KGB kalėjime. Pažymima, kad čia nenumatomos oficialios kalbos, tik tyli malda. Tarp lydinčių popiežių Pranciškų būsiąs ir šiame kalėjime kalintas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Vyskupas Jonas Ivanauskas viliasi, kad popiežius pakeliui bent trumpam užsuks pasimelsti ir prie pal. Teofiliaus relikvijų. Greitkelyje Vilnius–Kaunas Palaimintojo atvaizdas nurodys šio kankinio pagerbimo vietą, Kaišiadorių katedrą.
Tarp KAI agentūros žurnalistų kalbintų žmonių buvo taip pat Vilniaus Pal. Mykolo Sopočkos hospiso įkūrėja ses. Michaela Rak. Ji pasakoja, kad drauge su kitų Lietuvoje besikuriančių hospisų bendruomenėmis ketina pasitikti popiežiaus Pranciškaus vizitą Rožinio maldos devyndieniu, o medžiaginis tos iniciatyvos ženklas bus 50 metrų ilgio Rožinio vėrinys, kuriuo numatoma pasveikinti Šventąjį Tėvą jo kelionės trasoje. (KL / Vatican News)
