Palaimintoj Marija: Dėl Švenčiausios Jėzaus Širdies „šokti į ugnį“
Neapolyje šeštadienį palaimintąja paskelbta pirmoji šv. t. Pijaus iš Pietrelčinos dvasinė mokinė Marija Gargani (1892-1973), kurios vienuolinis vardas: Dievo Meilės Nukryžiuotojo Marija. Beatifikacijos Mišioms Neapolio katedroje vadovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kuris po kelių savaičių perduos šias pareigas popiežiaus neseniai paskirtam naujajam kongregacijos prefektui.
Iš pietinės Italijos kilusi Marija Gargani per visą gyvenimą – būdama pasaulietė, vėliau vienuole - didžiausią dėmesį skyrė vargstančių valstiečių vaikų ugdymui. Ji manė, kad tinkamiausiai atsilieps į šį pašaukimą tapdama vienuole, tačiau dvasios tėvas ją atkalbėjo, pasiūlęs prieš žengiant tokį svarbų gyvenimo žingsnį ilgiau pamąstyti ir geriau atpažinti, ko iš tikrųjų Viešpats jos prašo. Mokytojos diplomą gavusiai Marijai Gargani tuomet buvo dvidešimt treji.
Marija Gargani, aktyvi katalikė pasaulietė, pranciškonų trečiojo ordino narė, Italijos Katalikų akcijos veikėja, pašaukimą atrado padedama kapucino ir šventojo, t. Pijaus iš Petrelčinos. Yra išlikę per šešiasdešimt jo laiškų būsimai palaimintajai, Švč. Jėzaus Širdies seserų apaštalių kongregacijos steigėjai ir vadovei. Kongregacija įsteigta 1936 metais. Marija Gargani, tapdama vienuole, priėmė naują vardą, pasivadindama Dievo Meilės Nukryžiuotojo Marija. Vienuolė mistikė mirė Neapolyje 1973 metais.
Vienuolė ir vienuolijos vadovė pal. Marija, pasak kardinolo Amato, nenuilstamai ir drąsiai liudijo tikėjimą visose gyvenimo sferose, ypač kaimo mokyklose. Ji gebėjo gražiai suderinti kontempliatyvųjį maldos ir aukojimosi gyvenimą su aktyviu, siekdama savo pavyzdžiu, žodžiais ir malda laimėti sielas ir jas ugdyti.
Dievo Meilės Nukryžiuotojo Marija buvo ypač pamaldi Švč. Jėzaus Širdžiai, sakydavo, kad dirba vien tik dėl Jos, kad dėl jos galėtų „šokti į ugnį“, pasakojo apie palaimintąją dar prieš beatifikacijos apeigas kardinolas Angelo Amato. Kardinolas priminė vienos liudytojos pasisakymą apie palaimintąją, jog „iš visų jos dvasingumui būdingų dorybių ypač išsiskiria meilė. Iš šios pamatinės dorybės, tarsi į saulę atsigręžusios gėlės, pražydo visos kitos dorybės!“
Palaimintosios Dievo Meilės Nukryžiuotojo Marijos dvasinis palikimas yra jos pastangos siekti šventumo nuoširdžiu ir ištikimu pamaldumu į Švč. Jėzaus Širdį, kuri yra pamatinis orientyras jos dvasinės šeimos dukterims, Švč. Jėzaus Širdies seserims apaštalėms, tęsiančioms tarnystę Bažnyčiai Italijos Kampanijos, Molizės, Lacijaus ir Sicilijos regionuose, taip pat Burkina Fase, Afrikoje.
„Nereikia bijoti šventumo, kuris anot popiežiaus Pranciškaus, neatima nieko, nei jėgų, nei gyvenimo, nei džiaugsmo, o priešingai, viską duoda, leidžia tapti tuo, ko Dievas Tėvas sukurdamas tave norėjo ir būti ištikimu sau. Šventumas, pridūrė kardinolas Angelo Amato, panaikina visą liūdesį ir skausmą, mūsų kasdieniam gyvenimui padovanoja džiaugsmą ir įkvėpimą. Šventumas yra nesibaigiantis gyvenimo pavasaris“. (SAK / Vatican News)
