Paieška

2018.05.19 Giornali Stampa carta 2018.05.19 Giornali Stampa carta  

Lietuvos spaudos apžvalga (birželio 30 d.)

Pastaruoju metu žiniasklaidos dėmesio vis nepraranda atgimstanti Vilniaus Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia.

Šią savaitę leidinio „Lietuvos rytas.lt“ skelbtame straipsnyje „Sovietmečiu nuniokotos bažnyčios erdves atranda ir bendruomenės, ir menininkai“ primenama kaip atgavus Nepriklausomybę Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia ilgai stovėjo apleista ir nenaudojama, tačiau pastaraisiais metais didele Lietuvos policijos kapeliono kun. Algirdo Toliato iniciatyva bažnyčią stengiamasi atgaivinti. Kun. A.Toliatas papasakoja apie kylančius iššūkius ir dalijasi idėjomis, kaip būtų galima prikelti bažnyčią naujam gyvenimui. „Bažnyčia, pastatas nėra tik plytos. Tai yra bendruomenė, žmonės, kurie ten lankysis, užpildys šią erdvę savęs dalimi. Mano nuomone, tai galėtų būti bendruomenių namai, skirti laisvei, pasitikėjimui auginti, viešajam saugumui“, - sako kunigas.

Įsibėgėjant vasarai, daugėja ir piligrimų bei straipsnių piligrimystės tema. Dėmesio sulaukia Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje. Kauno arkivyskupijos svetainėje rašoma, kad birželio 26 d. Kauno arkivyskupijoje buvo pradėti Šv. Jokūbo kelio žymėjimo darbai, pažymėta kelio atkarpa Ariogala–Ugionys. Šio kelio sutartinis žymėjimas – Šv. Jokūbo kriauklė mėlyname fone ir geltonos krypties rodyklės. Eidami Šv. Jokūbo keliu piligrimai aplanko ne tik bažnyčias, koplyčias, bet ir piliakalnius, pažintinius takus, muziejus bei kitas kultūrinio paveldo vietas. Šv. Jokūbo kriauklių jau keletą mėnesių galima pamatyti ir Kauno mieste.

Dienraštis „Bernardinai.lt“ paskelbė Valdo Kilpio komentarą apie Šv. Jokūbo kelią. Straipsnyje „Šv. Jokūbo keliai ir …šunkeliai“ autorius primena, kad trečius metus iš eilės gegužės pradžioje visos Lietuvos jaunimas išeina į Kelią. Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, bendradarbiaudama su Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, vėl pakvietė jungtis draugėn ir tapti lietuviškųjų Šv. Jokūbo kelių ambasadoriais. Autorius primena, kad pagrindinis piligrimystės skiriamasis bruožas yra tai, kad žmonės eina, važiuoja dviračiais ar kitaip juda ne dėl fizinės kelionės į šventą vietą, bet jie tai daro ir dėl kitos — dvasinės, vidinės kelionės į save. Pažintinių ar kultūrinių motyvų piligrimui tiesiog nepakanka. Norint būti piligrimu svarbiausia yra dvasinės atgaivos siekis. Pagrindinė Šv. Jokūbo idėjų suvienytų žmonių žinia ieškantiems Kelio nepasikeitė: Europos bendrystės pagrindas yra jos krikščioniškoji prigimtis. Be šito anksčiau ar vėliau atsidursime aklavietėje, - rašo V. Kilpys.

Portalas „Delfi.lt“ publikavo pokalbį su kunigu Antanu Saulaičiu. Straipsnyje „50 metų JAV pragyvenęs Saulaitis: jauniausioji karta mane labai gąsdina“ kunigas dalijasi prisiminimais iš metų, praleistų išeivijoje, kalba apie mūsų visuomenės žaizdas, bendruomeniškumo krizę, kartų skirtumus, tėvų ir vaikų santykius, santuokos sakramentą.

Laikraštis „Diena.lt“ kviečia iš arčiau pažvelgti į seserų benediktinių gyvenimą. Publikacijoje „Seserys tiki Dievo ir žmonių gerumu“ primenama, kad birželio 14-ąją į vienuolynui priklausančią Šv .Mikalojaus bažnyčią iškilmingai atkeliavo ir benediktinių vienuolyne gyvenusio ir seserų kapelionu dirbusio palaimintojo kankinio vyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos iš Kaišiadorių katedros, tad visi tikintieji dabar čia gali prašyti jo užtarimo. Tą kasdien daro ir čia gyvenančios seserys.

Ar esate klausę sakralinės muzikos cerkvėje? O tos pačios giesmės vienuolikoje skirtingų cerkvių? „Bernardinai.lt“ pristato garso ir vaizdo dizainerio Tomo Dabašinsko filmą „Vilniaus cerkvių garsai“, kur  siūlo ne tik pažvelgti į Vilniaus stačiatikių šventoves, bet ir jas išgirsti. Penkių su puse minučių filmukas, kuriame matyti dronu nufilmuotos cerkvės ir girdėti jose skambanti muzika – daugiau nei metus trukęs projektas.

„Atviraklaipeda.lt“ praneša, kad Klaipėdoje pašventinta ilgai savo gimimo laukusi freska. Birželio 24 d. Sumos šv. Mišių metu buvo pašventinta Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios kupolo freska, kurią per beveik devynis mėnesius nutapė dailininkas Juozas Vosylius. Freską pašventinęs ir Mišias aukojęs bažnyčios klebonas, kunigas Vilius Viktoravičius pamokslo metu sakė, kad šios freskos atsiradimo istorija yra dar vienas įrodymas, kad „niekas mūsų gyvenimuose nevyksta šiaip sau“.

Technologijos žmonių iš Bažnyčios neatėmė, teigia laikraščio „Valstietis“ žurnalistai. Straipsnyje žurnalistų kalbinti dvasininkai dalijasi mintimis apie bažnyčių lankymą, naujųjų technologijų panaudojimą evangelizacijai, pašaukimų problematiką. (Parengė Dalia Žemaitytė)

2018 birželio 30, 17:32