Beta versija

Cerca

Vatican News
20171204_BAV_Arch.Cap.S.Pietro.B.63_0689_fr_0333r_TE DEUM.jpg (© Biblioteca Apostolica Vaticana)

Dešimtasis eilinis sekmadienis

Šiandien Mišiose girdimas Dievo Žodis skelbia, kad vienintelė mūsų gyvenimo garantija yra gyvenimas su Kristumi: „Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3, 35).

Jėzui sugrįžus namo, vėl susirinko tiek žmonių, kad jie nebegalėjo nė pavalgyti. Saviškiai, apie tai išgirdę, ėjo sulaikyti jo sakydami, kad jis kaip galvos netekęs. Atvykę iš Jeruzalės Rašto aiškintojai sakė: „Jis turi Belzebulą“ ir: „Demonų kunigaikščio galia jis išvaro demonus“. O Jėzus, pasivadinęs juos, ėmė kalbėti palyginimais: „Kaip gali šėtonas išvaryti šėtoną? Jei karalystė susiskaldžiusi, tokia karalystė neišsilaiko. Ir jei namai suskilę, tie namai neišlieka. Todėl jei šėtonas sukyla pats prieš save ir tampa susiskaldęs, jis neišsilaikys, jam ateis galas. Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus“. „Iš tiesų sakau jums: bus dovanoti žmonių vaikams visi nusikaltimai ir piktžodžiavimai, kad ir kaip jie piktžodžiautų; bet jei kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam amžiais nebus dovanota, ir jis bus kaltas amžina nuodėme“. Jie mat sakė: „Jis turi netyrąją dvasią“. Atėjo Jėzaus motina ir broliai ir, lauke sustoję, per kitus prašė jį iškviesti. Aplink jį sėdėjo minia, kai jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško tavęs“. O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“. (Mk 3, 20-35)

JĖZAUS ŠEIMA, mons. Adolfas Grušas

Šio sekmadienio Evangelijos skaitinys nėra lengvai suprantamas. Jėzus susiduria su priešiškumu: tiek iš savo artimųjų, galvojančių, kad Jis yra išprotėjęs, tiek iš fariziejų ir Rašto aiškintojų pusės, kurie netgi drįsta sakyti, kad  Jėzus yra velnio apsėstas.

Negana to, atrodytų, Viešpats pats sąmoningai paaštrina situaciją…

„Jam buvo pranešta: „Štai tavo motina ir broliai bei seserys tenai ieško tavęs“. O jis atsakė: „Kas yra mano motina ir broliai?“ Ir, apžvelgęs aplink sėdinčius, pasakė: „Štai mano motina ir broliai! Kas tik vykdo Dievo valią, tas man ir brolis, ir sesuo, ir motina“.

Evangelistas Morkus tik vieną kartą tiesiogiai pamini Mariją, ir, priedo, dar tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis, kurios tikėjimo priešininkams netgi sudarė pretekstą kaltinti, neva, Jėzus rodė nepagarbą savo motinai ir nepripažino savo artimųjų giminaičių.

Klausantis Išganytojo žodžių tampa aišku, kad Jėzaus šeima yra nepaprastai didelė ir plečiasi bei auga kiekvieną dieną. Didžioji Jo šeima – Bažnyčia dabar yra išplitusi visame pasaulyje, ir joks surašymas, jokia statistika, jokie sąrašai negalėtų tiksliai suskaičiuoti jos narių.

Taip yra todėl, kad tai šeimai priklauso ne tie, kurie save tokiais vadina ar kitiems primeta vienokias ar kitokias pareigas, vadindami tai Dievo valia, bet tie, kurie iš tiesų gyvena pagal Dievo valią ar bent jau stengiasi tai daryti.

Iš tiesų pasaulyje yra daug žmonių, vykdančių Dievo valią ir drauge to iki galo nesuvokiančių. Jie nelaiko savęs išskirtiniais žmonėmis, tačiau moka neteisti kitų, neišskiria nė vieno, nemano, kad  užima aukštesnę padėtį.

Jėzaus žvilgsnis, kurį aprašo evangelistas, ir skirtas Jo naujiesiems „giminaičiams“, be abejonės, buvo kupinas meilės ir šilumos. Nesunku įsivaizduoti, kad Jis savo sekėjų ratelyje matė ir savo būsimuosius mokinius.

Nė vienas, vykdantis Dievo valią, nėra išskirtas iš to būrio. Vadinasi, jais galime būti ir mes. Priklausydami tai begalinei Jėzaus šeimai, mes dalyvaujame Kristaus galybėje, būtent tame, ką Viešpats vadina šėtono karalystės griovimu. Kiekvieną akimirką, kuomet mes priešinamės blogiui, galime būti tikri, jog su mumis yra ir Dievo galybė.

Kaip tik tokio suvokimo šiais laikais labiausiai ir stinga. Dažnai atrodo, kad nebepakanka, jog žmogus vadinasi krikščioniu. To vardo būna per maža. Kažkodėl manoma, jog krikščionis laikomas patikimu ir gerbtinu tik tuomet, kai gali dokumentais įrodyti savo priklausomybę parapijai, aktyviai grupei, būreliui, draugijai…. Atrodo, kad išduotas pažymėjimas suteikia didesnę garantiją, negu krikšto malonė…

Šiandien Mišiose girdimas Dievo Žodis skelbia, kad vienintelė mūsų gyvenimo garantija yra gyvenimas su Kristumi. Žinoma, jeigu kam nors ir būtų reikalingas pažymėjimas apie tai, jame turėtų būti tik vienas žodis: „vargšas“. Tai žodis, kuris gali visuomet apibūdinti krikščionį, ypatybė, kuria galime didžiuotis. Juk pats Viešpats visus vargšus surenka į vieną savo šeimą…

2018 birželio 09, 12:04