VaticanNews VaticanNews 

Sekmadienį minime Pasaulinę žiniasklaidos dieną

Sekmadienį prieš Sekmines kasmet minima Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena. Lietuvoje šią dieną švenčiamos Šeštinės, Viešpaties Žengimo į Dangų šventė. Šiemet ji taip pat sutampa su Fatimos Marijos švente ir apsireiškimų piemenėliams Fatimoje pradžios 101 metinėmis.

Jau sausio 24, minint žurnalistų ir rašytų dangiškojo globėjo šv. Pranciškaus Salezo šventę, popiežius Pranciškus paskelbė žinią šių metų Pasaulinei visuomenės komunikavimo dienai. Popiežius pakvietė pamąstyti apie vadinamųjų „fake news“ reiškinį, tai yra apie netikras, klaidinančias žinias, sąmoningai skleidžiamas dėl ideologinių priežasčių arba siekiant politinės, ekonominės ar kitokios naudos.

Pagal Dievo planą, žmogus komunikuodamas, keisdamasis žiniomis, vykdo savo pašaukimą gyventi bendrystėje su kitais, sakoma popiežiaus dokumente. Tačiau jei žmogus klauso savo išdidaus egoizmo, jis ima netinkamai naudoti ir gebėjimą komunikuoti, kaip liudija Kaino ir Abelio ar Babelio bokšto pavyzdžiui Šventajame Rašte. Šiandien vis daugiau diskutuojama apie vadinamųjų „fake news“ reiškinį, tai yra dezinformaciją, skelbiamą komunikavimo priemonėmis. Šiuo terminu vadinamos žinios, neturinčios pagrindo, paremtos nesamais arba iškreiptais faktais, siekiančios suklaidinti jų adresatą arba juo manipuliuoti. „Fake news“ efektyvumą nulemia visų pirma mimezė, tai yra sugebėjimas atrodyti tikėtinomis. Skelbiant tokias žinias naudojamasi visuomenėje paplitusiais stereotipais, lengvai sukeliamomis emocijomis, baime, panieka, pykčiu, frustracija. Sunku šias žinias demaskuoti taip pat ir dėl to, kad jos dažnai cirkuliuoja tarp žmonių, sudarančių uždaras vienminčių bendruomenes, neįsileidžiančias kitos nuomonės ir nesugebančias pažvelgti iš kitos perspektyvos.

Reikia dėmesingo įžvalgumo, jei norime suprasti dezinformacijos mechanizmus ir užkirsti jiems kelią. Turime demaskuoti „suktojo žalčio“ strategiją, minimą Pradžios knygos pasakojime apie pirmąją pasaulyje „fake news“, atnešusią tragiškas nuodėmės pasekmes. Šis Biblijos epizodas mums sako labai svarbų dalyką: niekada dezinformacija nebūna nekenksminga; pasitikėjimas melu visada blogai baigiasi; nuolat kartojamas melas ilgainiui užteršia visą žmogaus gyvenimą.

Kaip gi gintis nuo melo? Įsikibti į tiesą, leisti, kad jis mus nuskaistintų. Krikščionybė skelbia, kad tiesa tai ne tik sąvokos, ne tik dalykai, kuriuos vadiname tikrais arba netikrais, bet kažkas, kuo galima pasiremti, kas tvirta, kuo galima pasitikėti. Šie prasme vienintelis, kuriuo galima visiškai pasikliauti, yra Dievas. „Aš esu tiesa“, sako Jėzus.

Gynyba nuo melo tai ne tik sudėtingos strategijos, bet pirmiausia žmonės, kurie nepasidavę godumui moka išgirsti, užmegzti nuoširdų dialogą ir leidžia iškilti tiesai, kurie siekdami gėrio atsakingai naudoja tariamus žodžius. Ypač žurnalistai, kurių darbas – skelbti informaciją, turi jaustis esą „žinių sergėtojai“. Šiuolaikiniame pasaulyje tai ne tik profesija, darbas, bet tikras pašaukimas. Žiniasklaidoje neturi būti vietos apsimetinėjimui, ji turi nekęsti melo, vengti skambių žodžių, tariamų vien dėl efekto. (JM / VaticanNews)

2018 gegužės 12, 11:19