Beta versija

Cerca

VaticanNews
Trakų bažnyčios altorius Trakų bažnyčios altorius  

Savaitės Lietuvoje apžvalga (gegužės 12)

LR Seime vyko tarptautinė konferencija „Dievo motina – tautų ir valstybių Globėja“. Renginys buvo skirtas Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – paveikslo karūnavimo trijų šimtmečių jubiliejui.

Kastantas Lukėnas – Kaunas

Lietuvos vyskupai paskelbė gaires rengiantis popiežiaus Pranciškaus apsilankymui. Gairėse numatomi penki pasirengimo žingsniai: kviečiama individualiai ar bendruomenėse pažinti, melstis, bendrauti, dalyvauti, o pasibaigus vizitui, gyventi popiežiaus skelbiama krikščioniškosios vilties žinia. Pateikiami konkretūs pasiūlymai kiekvienam žingsniui. Pavyzdžiui, skiltyje „Pažink“ išskiriami pasiūlymai geriau pažinti Kristų, skaitant Evangeliją, Katalikų Bažnyčios katekizmą; taip pat raginama pažinti popiežystės instituciją, popiežių mokymą, ypač sutelkiant dėmesį į Šventojo Tėvo vizito šūkį: „Kristus Jėzus – mūsų viltis“. Gairėse pateikiama naudingų nuorodų internete, taip pat popiežiaus Pranciškaus mokymo tekstų, knygų apie jį

Pirmadienį LR Seime, Kovo 11-osios Akto salėje, vyko tarptautinė konferencija „Dievo motina – tautų ir valstybių Globėja“. Renginys buvo skirtas Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – paveikslo karūnavimo trijų šimtmečių jubiliejui. Konferencijos dalyvius pasveikinęs apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quitana sveikinimo žodyje pabrėžė Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo reikšmę anuometiniame istoriniame kontekste, taip pat priminė popiežiaus Pranciškaus dėmesį suteikiant bazilikos rangą Trakų šventovei.

Arkivyskupas Gintaras Grušas minėjo galimas perspektyvas nagrinėjant Dievo Motinos atvaizdą: istorinį, teologinį, menotyrinį, net politinį požiūrį – drauge kviesdamas kelti klausimą apie šio atvaizdo aktualumą šiandienai. Tokį požiūrį skatina atvaizdo ikonografinis Hodegetria tipas: Marija Kelio Rodytoja. Pasak Vilniaus arkivyskupo, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos Globėja mums primena, kad valstybę reikia statyti ant tiesos pamato.

Čenstakavos arkivyskupas Wacƚaw Tomasz Depo savo pranešime aptarė Dievo Motinos vaidmenį Lenkijos ir Lietuvos istorijoje. Jis kalbėjo apie abiejų tautų piligrimų lankomas šventoves, Lietuvoje išskirdamas Trakų, Aušros Vartų ir Šiluvos šventoves. Lenkų ganytojas citavo šv. Jono Pauliaus II mintį apie ypatingą kultūros vaidmenį kiekvienos tautos gyvenime. Jis ragino ugdyti „marijinę kultūrą“ ir ja grįsti Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Čenstakavos metropolitas taip pat siūlė konkrečius bendradarbiavimo modelius ugdymo bei sielovados srityse.

Rygos arkivyskupas Zbignevs Stankevičs aptarė Trakų ir Agluonos šventovių Marijos paveikslų istorines sąsajas. Jis apžvelgė Latvijos christianizacijos istoriją, iškeldamas lietuvius su latviais vienijančius momentus, tarp jų – prieš trejus metus Agluonoje pastatytą paminklą karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai.

Ambasadorė Irena Vaišvilaitė savo pranešime paaiškino skirtumą tarp privačių votų bei karūnų, kuriomis pagerbta daug Marijos atvaizdų, – ir, kita vertus, iškilmingo vainikavimo popiežiškomis karūnomis, kuriuo pabrėžiamas ypatingas paveikslo statusas ir viešas bažnytinis pripažinimas. Istorikė aptarė nuo XVII a. Romos Šv. Petro bazilikos kapitulai deleguotas iškilmingo karūnavimo procedūras, palygindama nušvietė Dievo Motinos paveikslų Čenstakavoje, Trakuose, taip pat kitose Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje buvusiose šventovėse istorijas.

Kituose konferencijos pranešimuose aptarti su Trakų bazilika susiję ikonografijos, bažnytinio paveldo, piligrimystės aspektai. Apie konferenciją lenkų kalba rašyta keturkalbiame naujienų portale „L24.lt“. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Rasa Baškienė rašė apie Trakų Dievo Motinos atvaizdą straipsnyje „Sveika, Marija, Karžyge nenugalimoji“ , naudodamasi minėtoje konferencijoje skaitytu istoriko Dariaus Barono pranešimu apie Marijos gerbimą Bizantijos imperijoje.

Nuo penktadienio iki sekmadienio Šiauliuose vyko prof. Stasio Šalkauskio minėjimas „Išminties šventė“. Trijų dienų renginiais siekta taip pat geriau pažinti Bažnyčios socialinį mokymą bei pažymėti Valstybės atkūrimo šimtmetį. Šventė pradėta Stasio Šalkauskio gimnazijoje, Šiaulių universiteto bibliotekoje vyko konferencija „Kultūros filosofija ir prigimtinė teisė“. Filosofui prof. Alvydui Jokubaičiui įteikta Stasio Šalkauskio premija. Laikraščio „XXI amžius“ straipsnyje perteikiama prof. Alvydui Jokubaičiui premiją skyrusios komisijos ištarmė: pabrėžiama jo veikla, orientuota į Lietuvos jaunimą, tvirta dvasia ir moralinis stuburas. Pažymima, kad šiomis nuostatomis premijos laureatas artimas Stasio Šalkauskio idėjoms ir gyvensenai.

Pirmadienį minėta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Leidinyje „Magnificat vaikams“ pasakojama „AB“ spaustuvės istorija: priešintis okupantui galima ne tik ginklu, bet ir spausdintu žodžiu“. Apie sovietiniais laikais veikusią pogrindinę spaustuvę pasakoja jos įkūrėjo Vytauto Andziulio žmona Birutė.

Gegužės– birželio žurnalo „Bitutė“ numeryje daug puslapių skiriama Marijai: kun. Antanas Saulaitis atsako į skaitytojo Jokūbo klausimą, kodėl Marija vaizduojama jauna; taip pat rašoma apie stebuklingą Dievo Motinos paveikslą Trakų bazilikoje.

„Saleziečių žinių“ redakcijos skiltyje raginama mokytis rodyti kitiems švelnumą ir malonę – tam kasdien atsiranda daugybė progų. Kviečiama žiūrėti į kitus Dievo akimis, su pagarba ir tiesoje; atsiduoti Švč. M. Marijos globai. Primenama, kad senti pagal Dievo planą yra menas, susijęs su tikėjimu, atsidavimu Jam. Švelnumo ir atsidavimo Dievui kviečiama mokytis iš šv. Pranciškaus Salezo pavyzdžio.

Per Šeštines švenčiama taip pat Pasaulinė komunikavimo priemonių diena. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Toma Bružaitė dalijosi mintimis iš neseniai Romoje vykusios konferencijos: Bažnyčios komunikacijoje tenka derinti tai, kas iš pažiūros nesuderinama; viešojoje erdvėje vyraujant greičiui bei skubotumui reikia puoselėti pagarbą, romumą ir vidinį giedrumą.

Kastantas Lukėnas, savaitės apžvalga
2018 gegužės 12, 11:17