Dievo Gimdytojos Marijos, Bažnyčios Motinos, mozaika Vatikane, matoma iš Šv. Petro aikštės

BAŽNYČIA

Marija, Bažnyčios Motina - Kristaus ir Bažnyčios slėpinio supratimo raktas

Antrąją Sekminių dieną švenčiamas privalomas liturginis Švč. Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos minėjimas. Tai naujas liturginis minėjimas, įvestas popiežiaus Pranciškaus ir pirmą kartą visoje Bažnyčioje minimas šiemet gegužės 21-ąją.

Dievo kulto ir sakramentų kongregacija 2018 m. vasario 11 dienos dekrete aiškindama naujojo minėjimo įvedimą, priminė evangelisto Jono pasakojimą apie Marijos tapimą visų Motina Bažnyčioje:

„Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save (Jn 19, 25-27).“

Marija, stovėdama po kryžiumi, priėmė savo Sūnaus meilės testamentą ir per mylimąjį Jėzaus mokinį tapo visų žmonių motina Bažnyčioje, kurią pagimdė Kristus, ant kryžiaus atiduodamas Dvasią. Kristus, savo ruožtu, visus žmones paskyrė savo meilės Motinai paveldėtojais, kad visi ją su meile priimtų (LVK Liturgijos komisijos informacija).

Bažnyčios Motina ir pal. Paulius VI

Marija vadinama „Bažnyčios Motina“ nuo seniausių laikų, tačiau titulą oficialiai iš naujo suteikė pal. popiežius Paulius VI užbaigdamas trečiąją Ekumeninio susirinkimo sesiją 1964 metais. Nuo tada Vatikane ir kai kur kitur Marijos, Bažnyčios Motinos minėjimas buvo švenčiamas spalio 12 dieną, o nuo 1975 metų įvestos votyvinės minėjimo Mišios.

Pal. popiežius Paulius VI naująjį titulą suteikė labai iškilminga proga, paskelbiant vieną iš svarbiausių Susirinkimo dokumentų, dogminę konstituciją apie Bažnyčią „Lumen gentium“. Aštuntas konstitucijos skyrius, pasak Pauliaus VI „tarsi visos konstitucijos apvainikavimas“, skirtas Marijai, Dievo Gimdytojai, Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje. Popiežius tą sykį atkreipė dėmesį, jog tai buvo pirmas kartas Bažnyčios istorijoje, kad Bažnyčios susirinkimas skirtų tiek daug dėmesio katalikų mokymui apie Marijos vietą Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje. Pasak Pauliaus VI,

„Tikrosios katalikiškosios doktrinos apie palaimintąją Mergelę Mariją pažinimas visada bus Kristaus ir Bažnyčios slėpinio tikslaus supratimo raktas.“

Pauliui VI paskelbus titulą, „Bažnyčios motinos“ vardas buvo suteiktas vienam iš seniausių Marijos atvaizdų šv. Petro bazilikoje. Tai Marijos su kūdikiu paveikslas, nutapytas ant senosios, imperatoriaus Konstantino statydintos Šv. Petro bazilikos kiemo kolonos. Septynioliktojo šimtmečio pradžioje kolona su paveikslu perkelta į naujojoje bazilikoje įrengtą „Kolonos Marijos“ koplyčią. Vatikano kapitula 1645 metais karūnavo Marijos paveikslą, o Pauliaus VI prašymu ant kolonos pridėtas užrašas: „Bažnyčios Motina“.

Bažnyčios Motina ir šv. Jonas Paulius II

Šv. Jonas Paulius II, išgyvenęs pasikėsinimą į jo gyvybę šv. Petro aikštėje 1981 metų gegužės 13 dieną, priskyrė išgelbėjimą Marijos užtarimui. Jo prašymu, apie šį įvykį primena tos pačios „Bažnyčios Motinos“ paveikslo mozaikinė kopija. Ji įrėminta ant Vatikano rūmų išorės sienos, yra matoma iš Šv. Petro aikštės, naktį būna apšviečiama.

Prie Jėzaus kryžiaus stovinti jo motina Marija simboliškai pavaizduota šv. Jono Pauliaus II vyskupiškame herbe: Viename herbo lauke po Jėzaus kryžiaus įrašyta raidė „M“.

Bažnyčios motina ir popiežius Pranciškus

Popiežius Pranciškus pirmaisiais savo pontifikato metais spalio 12 dieną šventė Tikėjimo metų „Marijos dieną“, vadovavo Mišioms Šv. Petro aikštėje, į kurias atvyko 100 000 tikinčiųjų, po Mišių perskaitė Pasiaukojimo Marijai maldą ir tos pačios dienos pavakare kalbėjo Rožinio maldą Marijos, Dievo meilės šventovėje Romoje. Rožinio apmąstyme popiežius Pranciškus kvietė įsižiūrėti į Marijos žvilgsnį:

„Į ką žvelgia Mergelė Marija? Žvelgia į mus visus, į kiekvieną iš mūsų. Žvelgia kaip Motina, švelniai, gailestingai, su meile. Kai esame pavargę, praradę drąsą, prislėgti problemų, žvelgiame į Mariją, jaučiame jos žvilgsnį, kuris sako mūsų širdžiai: „stiprybės, vaike, aš esu čia, kad tave paremčiau!“. Kai jaučiame savo silpnumo ir nuodėmių svorį, žvelgiame į Mariją, kuri sako mūsų širdžiai: „Kelkis, eik pas mano Sūnų Jėzų, jame surasi gailestingumą, svetingumą ir naujų jėgų tęsti savo kelią“.

Marija žvelgia ne vien į mus. Ji taip pat žvelgia į Jėzų, Marija rodo į Jėzų, visada veda link Jo, nes tik jame yra išgelbėjimas, tik jis gali paversti vienatvės, sunkumų, nuodėmės vandenį į linksmybės, atleidimo, susitikimo vyną. Tik jis.

Švenčiausiojo Sakramento garbinime Marija mums sako: „Žvelk į mano Sūnų Jėzų, nenuleisk akių, kalbėk, klausyk jo. Jis į tave žiūri su meile. Nebijok! Jis tave išmokys juo sekti ir liudyti dideliuose ar mažuose tavo gyvenimo dalykuose, darbe, šventės metu; išmokys išeiti iš savęs, kad į kitus pažvelgtum su meile, kaip ir jis pats, mylintis ne žodžiais, o veiksmais“.

„Marija, leisk mums pajusti tavo Motinos žvilgsnį, vesk pas savo Sūnų, padėk būti ne „vitrinos“ krikščionimis, bet tokiais, kurie nebijo susitepti rankų kuriant, kartu su tavo Sūnumi Jėzumi, Jo meilės, džiaugsmo, taikos Karalystę“

(SAK / RK / Vatican News)