Beta versija

Cerca

VaticanNews
Devintinių Eucharistinis palaiminimas Romoje 2017 m. Devintinių Eucharistinis palaiminimas Romoje 2017 m.  (Vatican Media)

Sekmadienį popiežius vadovaus Devintinėms Romos vyskupijoje

„Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15,12).

Saulius Augustinas Kubilius - Vatikanas

Devintinių šventė Romoje, viena iš pagrindinių vyskupijos liturginiuose metuose, šiemet su savo vyskupu, popiežiumi Pranciškumi, po penkiasdešimties metų pertraukos sugrįžta į Romos pajūrio miestelį Ostiją. 1968 metais Devintinių liturgijai Ostijoje vadovavo pal. popiežius Paulius VI, kuris dar šiemet bus kanonizuotas Bažnyčios šventuoju.

Popiežius Pranciškus vadovaus devintinių iškilmėms Ostijoje sekmadienį, birželio 3 dieną.

Ostijos katalikų bendruomenė ir vietinė miestelio valdžia popiežiaus Pranciškaus apsilankymo proga išpuoš miestelio kvartalą prie „Gero Oro Marijos“ (Nostra Signora di Bonaria) parapijos bažnyčios taip, kad popiežius Pranciškus pasijustų tarsi sugrįžęs į gimtuosius namus, į Buenos Aires. Devintinių liturgijos ir Švenčiausiojo procesijos organizatoriai Ostijoje pakvietė gėlininkus iš Sardinijos, kad pagrindinę gatvę prie turgaus, greta „Gero Oro Marijos“ parapijos bažnyčios, išpuoštų gėlių žiedlapių paveikslais.

Priminsime, kad popiežiui 2013 metais lankantis Sardinijos sostinėje Kaljaryje, tai buvo viena iš pirmųjų pontifikato kelionių, ta pati gėlininkų bendrovė sukūrė žiedlapių paveikslą, vaizduojantį „Gero Oro Mariją“, kuri jau daugelį amžių yra pagrindinė Sardinijos ir iš Kaljario uostamiesčio išvystančių jūreivių globėja. Beje, pagal Kaljario „Gero Oro Marijos“ paveikslą pavadintas taip pat popiežiaus Pranciškaus gimtasis miestas, Argentinos sostinė Buenos Aires.

Popiežius Ostijoje aukos devintinių šv. Mišias po atviru dangumi, priešais šv. Monikos parapijos bažnyčią. Mišių pradžia 18 val. vietos laiku. Po Mišių popiežius vadovaus Švenčiausiojo procesijai, kuri po kiek daugiau nei vieno kilometro pasibaigs gretimoje Gero Oro Marijos parapijoje, prie bažnyčios esančioje aikštėje. Procesiją užbaigs Popiežiaus suteiktas Eucharistinis palaiminimas.

Su popiežiumi koncelebruos jo vikaras, kardinolu nominuotas arkivyskupas Angelo De Donatis, visi Romos vyskupai augziliarai ir Ostijos sielovadoje tarnaujantys kunigai.

Devintinių procesija Ostijoje, šiais metais vienam kartui nutrauks keturis dešimtmečius Romoje gyvuojančią Kristaus Kūno ir Kraujo šventės procesijos iš Laterano bazilikos iki Didžiosios Marijos bazilikos tradiciją. Ši sena tradicija praeityje kurį laiką buvo nutrūkusi, kai Roma – daug amžių buvusi Popiežių valstybės sostine, XIX amžiuje tapo Italijos karalystės sostine, o nauja krašto vyriausybė suvaržė viešą kultą. Devintinių procesijos tradiciją 1979 m. atgaivino šv. Jonas Paulius II ir ligi šiol ji buvo tęsiama kasmet.

„Viena tradicija nutrūko, tačiau dabar atgaivinama kita“, pažymėjo už pietinį Romos pakraštį atsakingas vyskupas augziliaras vysk. Paolo Lojudice. Jis priminė, kad iki 1978 metų popiežius Paulius VI devintines švęsdavo ne Laterane, o kasmet vis kitoje Romos vyskupijos parapijoje. 1968 metais Paulius VI devintinėms buvo atvykęs į Ostiją. Jis ta proga palaimino Šv. Monikos bažnyčios, kurioje prasidės šių metų devintinių procesija, kertinį akmenį. Vienintelė bažnyčios fasado puošmena yra būsimo šventojo, pal. popiežiaus Paulius VI herbas.

„Popiežius Pranciškus atvysta į Ostiją lankyti ne parapiją, bet visą miestelio bendruomenę. Tai bus tarsi pastoracinis popiežiaus Pranciškaus „ženklų magisteriumo“ paraginimas Bažnyčiai išeiti: išeiti į gatves, į periferijas, į vietas, kuriose akivaizdžios sudėtingiausios žmonių gyvenimo aplinkybės ir situacijos“, patikino vyskupas Lojudice Romos vyskupijos vikariato išplatintame komunikate.

Ostijos tikinčiųjų bendruomenė, kurią sudaro aštuonios parapijos, pasirengs devintinėms su savo vyskupu maldos vigilijoje šeštadienį vakarą. Maldos vigilijos tema: „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą  mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15,12).

Dauguma Ostijos parapijų yra naujos, tačiau keletas priklauso prie seniausių Romos bažnyčių, ypač dvi: Šv. vyskupo Augustino ir Šv. kankinės Auros.

Ostijos miestelio teritorija priklauso titulinei Ostijos pamiesčio vyskupai, kuri ilgus amžius buvo tikra vyskupija ir, pagal svarbą, antroji po Romos. Būtent Ostijos vyskupui priklausė privilegija konsekruoti naująjį popiežių, jei jis dar nebuvo įšventintas vyskupu, kaip ir patepti karūnuojamą imperatorių. Be to Ostijos vyskupui suteikta garbė apsijuosti palijų, kurį iki viduramžių nešiodavo tik popiežius ir rytų Bažnyčių patriarchai.

Nuo XVI amžiaus Ostija yra Kardinolų Kolegijos Dekano sostas. Iš viso dvylika Kardinolų Kolegijos dekanų buvo išrinkti popiežiais, įskaitant popiežių emeritą Benediktą XVI.

Antikos laikais Ostija buvo pagrindinis Romos uostas, vartai pro kuriuos į Romą keliavo žmonės ir į sostinę tiekiamos prekės; pro Ostijos vartus į Romą keliavo pirmieji krikščionys. Ostija taip pat mena vieną iš didžiųjų Bažnyčios mokytojų, šv. Augustiną iš Hipono, taip pat jo motiną šv. Moniką, kuri mirė Ostijoje 387 metais. Šv. Monikos žemiški palaikai iš Ostijos perkelti į šv. Augustino bažnyčią Romos istoriniame centre. (Vatican News)

2018 gegužės 31, 14:13