Chiara Lubich Chiara Lubich 

Chiara Lubich ir bendrystės ekonomika

Laikais, kai iš ekonomikos atimamas pašaukimas tarnauti žmogui, kai susitelkia tik į save, kai joje susikerta priešiškumas ir konkurencija, ypač aktuali tampa Chiaros Lubich pranašystė apie bendrystės ekonomiką. Nes ekonomika ir bendrystė ne tik gali, bet turi susitikti.

Taip, minint fokoliarų įkūrėjos Chiaros Lubich dešimtąsias mirties metines, gegužės 3 d. kalbėjo vysk. Angelo Beciu, Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotojas bendriesiems reikalams.

Maria Voce, dabartinė Fokoliarų judėjimo prezidentė, pasakoja kaip gimė idėja ir kas paskatino jauną Trento mokytoją Chiarą Lubich antrojo pasaulinio karo metais suburti fokoliarų judėjimą, kuris dabar jungia įvairių tautų, kultūrų, tikėjimų žmones. Yra tik vienas atsakymas: meilė. Meilė Dievui ir meilė kiekvienam žmogui. „Ką padarėte vienam iš mažiausiųjų brolių – man padarėte“: taip, pasak Maria Voce, galima apibūdinti bendrystės ekonomiką. Jėzaus Veido atradimas kiekviename asmenyje  grąžinantis žmogui jo tikrąjį orumą, paskatino Chiarą ir jos bendražyges burti drauge atsidavusius šiai meilei. Pagalba labiausiai skurstantiems turėjo tokį galingą poveikį, kad jos ėmė viltis, jog išsprendę Trento problemas, galėtų išspręsti viską.

Bendrystės ekonomika – tai Chiaros idėja gimusi 1991 m. kai keliaujant Brazilijoje ją giliai sukrėtė akį rėžiantis kontrastas tarp turtingųjų ir vargšų. Taip ji sukūrė ekonomikos projektą, šiandien įtraukiantį verslininkus iš viso pasaulio, kurio dėka gimė pramoniniai centrai ir išsivystė naujo ekonominio mąstymo paradigma, kuri siūlo pelno dalijimąsi humanitariniais ir socialiniais tikslais bei skatina vartotojo atsakomybę, nes tai, ką jis įsigyja, gali plėsti ar sankcionuoti rinką. (DŽ / SIR)

2018 gegužės 10, 11:42